Naujienos
2016-11-13

Dr. M. Schüle: „Mes esame pasiruošę naujoms investavimo galimybėms“

Straipsnis prieš tai publikuotas žurnale „Valstybė“

Autorius: Eduardas Eigirdas

Metinėje Lietuvos energetikos konferencijoje dalyvavo ir vienos stambiausių investuotojų į Lietuvos energetiką – bendrovės „Danpower“ grupės – vykdomasis direktorius dr. Manfredas Schüle. Jis maloniai sutiko atsakyti į klausimus, susijusius su jau skirtomis ir dar tik planuojamomis investicijomis.

Kas buvo tas esminis veiksnys, kuris įtikino „Danpower“ investuoti Lietuvoje? Kodėl susidomėjote mūsų šalimi?

Mūsų bendrovės „Danpower“ specializacija – investicijos į vidutinio pajėgumo šilumą gaminančias jėgaines. Nesame tie, kurie stato milžiniškas elektrines. Taip pat statome ir kogeneracines jėgaines, o tai nėra paprasta, nes šioje srityje būtina žinoti, kaip idėją plėtoti ir įgyvendinti, tam būtini finansiniai pajėgumai. Lietuvoje investavome išsiaiškinę, kad čia egzistuojanti paklausa atitinka mūsų potencialą.

Kiek iš viso jau investavote Lietuvoje? Kiek projektų įgyvendinote?

Per pastaruosius dvejus metus iš viso investavome apie 80 mln. eurų. Du projektus pradėjome įgyvendinti nuo pat pradžių. Pirmiausia, tai buvo projektas Kaune – pastatėme naują biokuro kogeneracinę elektrinę, kurios galingumas yra 20 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios. Elektrą pradėjome tiekti tik nuo šių metų rugsėjo pabaigos. Vėliau pastatėme 25 MW galios biokuro katilinę Vilniuje, ji veikia jau nuo praėjusių metų lapkričio. Taip pat mums priklauso 4 MW galios biokuro katilinė Joniškyje. Šių metų kovą įsigijome dar keletą katilinių. Taigi, dabar „Danpower“ tiekiamos energijos pajėgumai Lietuvoje iš viso siekia 290 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios.

Kokie yra jūsų atstovaujamos įmonės ateities planai? Ar toliau plėsitės Vilniuje ir Kaune, o gal bandysite įsitvirtinti ir kituose Lietuvos miestuose?

Mes atviri naujoms galimybėms, atitinkančioms mūsų verslo koncepciją. Prieš įsigydami ką nors naujo įvertiname, ar mums tai bus naudinga. Per pastaruosius metus Lietuvoje įgyvendinome nemažai finansinių sprendimų, todėl reikia laiko, kad susistemintume turimus duomenis ir įvertintume pasiektus rezultatus.

Konkrečių ateities planų neturime. Esame didžiausi privatūs šilumos tiekėjai Lietuvoje, bet jeigu atsiras galimybė įgyvendinti daugiau projektų, aiškinsimės, ar jie mums patrauklūs. Tai taip pat priklauso nuo jūsų šalies politinių sprendimų.

Pakalbėkime apie energetikos verslo pelningumą. Energetikos sritis sparčiai keičiasi, prieš kelerius metus toks verslas buvo labai pelningas, tačiau dabar atsirado didelė konkurencija: UAB „Lietuvos energija“ statys didelę kogeneracinę jėgainę Vilniuje ir kogeneracinę elektrinę Kaune, vadinasi, pelningumas gali būti problema, tačiau galbūt ne jums, nes esate gana dideli?

Be abejo, Jūsų minimi projektai turi įtakos mūsų verslui, ypač Kaune, nes jame kogeneracinės elektrinės naują projektą remia, kiek žinau, Europos Sąjunga – skiria tam dešimtis milijonų eurų. Žinoma, tai prisidės prie didesnės konkurencijos. Tačiau mes jos nebijome, nes Vokietijoje su konkurencija susiduriame nuolat ir esame prie jos pripratę. Bet yra kita problema: kai sąlygos nėra lygios visiems rinkos dalyviams arba tam tikriems projektams skiriama pirmenybė.

Kad būtų aiškiau įsivaizduoti jūsų konkurencijos Vokietijoje mastą, sakykite, kiek konkurentų turite?

Susiduriame su dviejų rūšių konkurencija: dujų sektoriuje Vokietijoje yra, regis, 600 dujų tiekėjų, o šilumos tiekėjų – apie 200 ar 300.

Dar nekalbėjome apie Lietuvos investicinę aplinką. Kas joje nepatinka?

Įtaka, kurios pobūdis yra ne ekonominis, o politinis. Ji ateina iš tam tikrų grupių ir asmenų, todėl tai sukelia problemų. Kaip sakiau, tie du projektai, ypač projektas Kaune, susijęs su atliekų tvarkymo gamykla, turinčia gaminti šilumą Kaune, kai jokios šilumos iš tokios jėgainės nereikia. Visa tai argumentuojama atliekų tvarkymo poreikiu. Sakyčiau, kad šios temos visiškai nesusijusios. Jei norite tvarkyti atliekas, tai galima daryti be intervencijos. Jeigu norite gaminti šilumą ir elektrą, atliekos nėra būtinos, nes esama kito kuro, kuris gali būti tinkamesnis.

Kai didelės Vakarų bendrovės investuoja į vieną ar kitą šalį, jos rengia ilgalaikės perspektyvos analizes. Būtų įdomu sužinoti, ką Jūs manote apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas ateinančius penkerius metus ir ilguoju laikotarpiu. Kokia Jūsų prognozė?

Pirmiausia, mūsų bendrovė investavo čia ne penkeriems metams, tai ilgalaikis verslas. Kai esi pigios energijos tiekėjas, prisiimi ilgalaikį įsipareigojimą, nes pačias jėgaines nėra paprasta ar pigu pastatyti. Taigi Lietuvoje save matome kaip ilgalaikius šilumos tiekėjus. O jei kalbame apie Lietuvos ekonomiką, turiu pasakyti, kad visi šalies ekonominiai rodikliai yra teigiami, todėl žvelgdamas į artimiausią perspektyvą nematau priežasčių nerimauti.